- siūbčioti
- siū́bčioti, -ioja, -iojo 1. intr. tarpais siūbuoti, banguoti: Čežindamas purius šventagaršvių skėčius, nuo pievos ritmingai siūbčiojo pietys rš. | prk.: Sunkiai kvėpuoja moteris, visa siūbčioja kaip pelkė rš. 2. intr. NdŽ tarpais lietis, plūsti: Jūros bangos siū́bčioja ant laivo DŽ. | prk.: Avys nuolat siūbčiojo į pakelės javus rš. 3. tr. NdŽ pakartotinai ką pilti, lieti. 4. tr. tvinksėti: Kai daug pavaikščioju, tai, rodos, siū́bčioja kojas Gs. \ siūbčioti; atsiūbčioti; susiūbčioti
Dictionary of the Lithuanian Language.